8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D

8====👊=D

8===👊==D

8==👊===D

8=👊====D

8👊=====D

8=👊====D

8==👊===D

8===👊==D

8====👊=D

8=====👊D💦💦

Vyrai, kurie kenčia nuo dismorfinio kūno sutrikimo, gali: ...itin bijoti aplinkinių žmonių vertinimų; ...skųstis dėl mažo penio dydžio; ...neadekvačiai vertinti ir kitas savo kūno dalis; ...jausti psichologines kančias; ...blogiau atlikti socialines ar darbo funkcijas; ...sirgti gilia depresija; ...nerimauti; ...užsisklęsti nuo žmonių; ...visiškai izoliuotis nuo žmonių. Šis psichologinis sutrikimas ne tik priverčia vyrą itin kritiškai vertinti savo kūną ir nerimauti dėl savo penio dydžio, bet ir smarkiai kenkia jo gyvenimo kokybei. Be to, šiuo sutrikimu sergantys vyrai labiau būna linkę ir į savižudybes.

Bet kokio amžiaus ir rasės vyrai būgštauja dėl savo pasididžiavimo formos bei dydžio. Tiesą sakant, paplitus penio ilginimo ir apimties didinimo produktams bei procedūroms, vyrai dar jautriau pradėjo vertinti savo lyties organo dydį.

Nors būgštauti dėl penio dydžio yra normalu, vyrai, kurie skiria tam pernelyg daug dėmesio, gali kentėti nuo dismorfinio kūno sutrikimo.

„Suprasti, kas moteris traukia yra sunku, tačiau dauguma duomenų rodo, jog varpos ilgis nėra toks svarbus moterims ir daug didesnį vaidmenį atlieka vyro asmenybė ir išorinis žavesys“, - teigia mokslininkai. Ištyrę 12 susijusių tyrimų duomenis, mokslininkai nustatė, kad vidutinis penio, erekcijos būsenoje, ilgis yra 14 – 16 cm.

Raudonplaukiai turi tokią plaukų spalvą ir blyškią odą dėl genetinės variacijos, dėl kurios jų ląstelės gamina raudoną specifinę melanino rūšį – feomelaniną. Raudonplaukiai turi daug minėto feomelanino ir truputį eumelanino, kuris būna rudos ar juodos spalvos. Be to, žmogus turi baltymą, vadinamą melanokortino 1 receptoriumi, arba MC1R. Kai šis baltymas aktyvuojasi, jis verčia melanocitus gaminti eumelaniną, o ne feomelaniną todėl viskas ir susibalansuoja.

Kai mums šalta, drebame todėl, kad organizmas bando pagaminti daugiau šilumos – tai gerai, nes kūnas energijai pagaminti ima naudoti ir riebalus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ – vertingi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko patarimai, kaip šaltą dušą, kurio dažnas bijo, paversti nauda visam kūnui.