Install Steam
login
|
language
简体中文 (Simplified Chinese)
繁體中文 (Traditional Chinese)
日本語 (Japanese)
한국어 (Korean)
ไทย (Thai)
Български (Bulgarian)
Čeština (Czech)
Dansk (Danish)
Deutsch (German)
Español - España (Spanish - Spain)
Español - Latinoamérica (Spanish - Latin America)
Ελληνικά (Greek)
Français (French)
Italiano (Italian)
Bahasa Indonesia (Indonesian)
Magyar (Hungarian)
Nederlands (Dutch)
Norsk (Norwegian)
Polski (Polish)
Português (Portuguese - Portugal)
Português - Brasil (Portuguese - Brazil)
Română (Romanian)
Русский (Russian)
Suomi (Finnish)
Svenska (Swedish)
Türkçe (Turkish)
Tiếng Việt (Vietnamese)
Українська (Ukrainian)
Report a translation problem
Ты гей🫵
Negalvokit, kad bybienė - tai čia pokštas: į keiksmažodį šitai tiktais XXa. pavirto. O iki tol gi būdavo kaip: jauną kokį nors veršį kastruoja, taigi atlieka nemažai mėsos. Negi išmesi - gaila juk... Štai ir virdavo sriubą. O paskui jau taip gavosi, kad pasidarė nepadoru tokią sriubą virt ir valgyt, tai kažkaip ir išvirto į kažkokius keiksmus.
Tradicinė lietuviška bybienė verdama įvairiai - tai gali būti ir sriuba su kopūstais, ir su pupelėmis, ir su kitomis daržovėmis. Priklausomai nuo regiono, ji būna ir tiršta, beveik kaip troškinys (žemaitiška bybienė), ir gerokai panašesnė į sultinį (aukštaitiška bybienė).
Bet kuriuo atveju bybienė verdama iš bybių: šie supjaustomi griežinėliais ir metami į sriubą. Siekiant gauti pikantiškesnį skonį, griežinėliai prieš tai gali būti apkepami keptuvėje.